Žrišjudagur, 31. mars 2009
1. aprķl į morgun- dagur hinna vonlausu "veišmanna"
Į seinni įrum hafa menn sem betur fer fariš śt ķ aš veiša ašeins į flugu og ég held aš veišinni sé sleppt, ef hęgt er. Žaš er nś lķka žaš eina sem hęgt er aš gera viš nišurgöngufiskinn, nema ef vera skyldi aš setja hann ķ ruslagįminn į Klaustri.
Žessir menn sem vorveišina stunda, vilja gjarnan meina aš žeir séu aš veiša nżgengna fiska. Žaš er fjarri sanni en žeir kunna aš lķta śt sem slķkir, gljįandi į hreystriš og lśsugir. Žaš er hinsvegar vegna ferša fisksins fram og til baka fram aš sjó og upp ķ įnna til aš nį rétta saltmagninu ķ sig, įšur en žeir hverfa į veišilendur hafsins, Žetta kallast aš žeir smolti sig.
Mér žykir sśrt ķ broti aš horfa upp į žetta hįttarlag, įratugum saman, įn žess aš nokkur hreyfi mótmęlum. Landeigendur sjį žarna pening og į mešan žetta er löglegt verša alltaf nokkrir grįšugir landeigendur sem žetta leyfa, įnum til skaša.
Athugasemdir
Gęti ekki veriš meira sammįla!!! Hef aldrei getaš skiliš žessa gręšgi. Hvaš ętli menn segšu ef aš bęndur myndu slįtra bśstofninum viku įšur en hann fer į afrétt. Žetta er svona įlķka gįfulegt.
Valdi Kaldi, 2.4.2009 kl. 19:49
mér var einmitt hugsaš til žķn žegar ég var aš lesa frétt um žetta ķ blašinu. Žetta er bara spurning aš halda įfram aš mótmęla og vona aš žessu verši hętt.
Laufey (IP-tala skrįš) 3.4.2009 kl. 11:38
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.