Mišvikudagur, 21. mars 2012
Vor"veišimennirnir"
Ég ętla svo sannarlega aš vona aš svokallašir veišimenn sem nś standa ķ skaftfellsku įnum, fįi ekki bröndu. Tęplega veršu mér aš ósk minni, nišurgöngufiskur bķtur į hvaš sem er.
Žaš er gott fyrir menn sem veiša yfirleitt lķtiš aš fara ķ vorveiši. Einnig er žaš gott fyrir menn sem ekki hafa žroskann til aš bķša eftir aš fiskurinn komi til baka aš skella sér ķ vorveiši. Vorveiši er kjörin fyrir menn sem ķ raun kunna ekki aš umgangast veišiįr.
Žaš er gott fyrir menn sem veiša yfirleitt lķtiš aš fara ķ vorveiši. Einnig er žaš gott fyrir menn sem ekki hafa žroskann til aš bķša eftir aš fiskurinn komi til baka aš skella sér ķ vorveiši. Vorveiši er kjörin fyrir menn sem ķ raun kunna ekki aš umgangast veišiįr.
Į seinni įrum hafa menn reyndar fariš śt ķ aš veiša ašeins į flugu og veiša og sleppa stķllinn er sagšur višhafšur. Žaš er nś lķka žaš eina sem hęgt er aš gera viš nišurgöngufiskinn, nema ef vera skyldi aš setja hann ķ ruslagįminn į Klaustri, eina og oft hefur sést.
Mżtan um nżgenginn sjóbirtinginn er jafn hjįkįtleg og įšur, enda sér mašur žaš sjaldnar nefnt ķ bólgnum greinum žar sem menn stęra sig af tugfiska veiši į dag. Sjóbirtingurinn sem fer ferš eftir ferš upp og nišur įrnar til aš nį rétta saltmagninu,( er aš smolta sig) er sleginn śt af laginu ķ ótrślega aumingjalegum slag viš mann meš sem stendur ķ mišri į meš agn į lķnu, agn sem fiskurinn getur ekki stašist, eftir veturlanga dvöl į hrygningastöšvunum. Magnaš aš landeigendur skulu ganga svona um nįttśruna.Mér žykir sśrt ķ broti aš horfa upp į žetta hįttarlag, įratugum saman, įn žess aš nokkur hreyfi mótmęlum. Landeigendur sjį žarna aura og į mešan žetta er löglegt veršur žaš peningagręšgin sem ręšur för, vart getur žaš veriš annaš.
Lįtum af žessum ósóma, gefum nįttśrunni sinn sjens.
KvHelgi Pįlsson.
Athugasemdir
endurbirt.
HP Foss, 21.3.2012 kl. 21:34
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.